Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje pajudėjo reikalai dėl transriebalų (angliškai transfat) apie kuriuos jau daug metų kalbu seminaruose. Blogiausia, kad jų yra dažname produkte.

Mokslu pagrįsta, kad transriebalai (kitaip vadinami riebalų rūgščių transizomerai) maisto produktuose gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, diabetą, nutukimą, gali turėti žalingą poveikį nėštumui ir vaisiaus vystymuisi. Taip pat patvirtinta, kad šie riebalai yra 4–5 kartus labiau toksiški, nei sotieji riebalai.

Nors transriebalų kiekis maisto produktuose Europos Sąjungoje (ES) nėra vieningai reglamentuotas, tačiau kai kurios valstybės yra priėmusios nacionalinius teisės aktus. Nuo 2019 m. prie šių šalių prisijungs ir Lietuva, tai numatyta šiuo metu derinamame teisės akte.

Kelerius metus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vykdytų tyrimų rezultatai rodo, kad beveik pusėje tirtų maisto produktų transriebalų kiekis buvo didesnis, nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija. Per parą suvartojamas minėtų riebalų kiekis turėtų būti iki 1 % paros energijos, t. y. suaugusiam žmogui, kurio su maistu gaunama energija yra 2 000 kcal, patariama suvartoti ne daugiau kaip 2,2 gramo transriebalų

Nustatyta, kad rizikingiausi maisto produktai vartotojams yra saldainiai, sausainiai, kepiniai, tepieji riebalų mišiniai. Riziką sveikatai kelia šių produktų sudėtyje esantys iš dalies hidrinti riebalai. VMVT vykdytų tyrimų metu buvo ištirti 147 rizikingiausi maisto produktai, juose nustatytas transriebalų kiekis. Buvo tiriami saldainiai, sausainiai, konditerijos kepiniai, bandelės, pyragaičiai, vafliai, šakočiai, šaldyta tešla, glaistyti varškės sūreliai, margarinas, tepieji riebalų mišiniai, konditeriniai riebalai, glaistai, margarinas.

Net 48 % tirtų maisto produktų mėginių transriebalų kiekis buvo didesnis, nei nustatytas kitose šalyse. Maisto produktuose, pagamintuose naudojant hidrintus arba iš dalies hidrintus riebalus, transriebalų kiekis svyravo nuo žemiau aptikimo ribos, t. y. <0,05 g /100 g riebalų iki 43,48 g /100 g riebalų. Didesnis kaip 2 g /100 g riebalų transriebalų kiekis buvo nustatytas 89 % tirtų saldainių, 50 % riebalų ir glaistų, 39 % sausainių, 33 % kitų įvairų kepinių, 27 % pieno produktų. „Maisto produktų gamintojai jau supažindinti su Lietuvoje įsigaliosiančiu reguliavimu. Žinoma, tai sukels tam tikrų iššūkių keičiant produktų receptūras ir gamybos technologijas, todėl numatytas ir gana ilgas pereinamasis laikotarpis. VMVT specialistai taip pat yra pasiruošę padėti ir patarti.

Šiuo metu vartotojai, norintys išvengti transriebalų maiste, turėtų vengti tų maisto produktų, kurių sudėtyje yra iš dalies hidrintų riebalų. Įsigaliojus teisės aktui, tokių produktų rinkoje turėtų nebelikti, tad vartotojams pasirinkti bus gerokai lengviau“, – sakė VMVT direktorius Darius Remeika. Šiuo metu didžiausias leistinas transriebalų kiekis maisto produktuose reglamentuotas Danijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Šveicarijoje, Islandijoje ir Norvegijoje.

Šaltinis VMVT