Maisto alergijos nustatomos vis dažniau. Nors priežastys nėra tiksliai žinomos, manoma, kad tam turi įtakos pasikeitusi mityba, pagerėjusios higienos sąlygos ir dėl to padidėjęs imuninės sistemos jautrumas. Alerginėms reakcijoms išprovokuoti parastai užtenka nedidelio alergijas sukeliančio maisto kiekio.

Kadangi alergija maisto produktams atsiranda dar kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje, svarbu atkreipti dėmesį tiek į nėščios moters mitybą, tiek ir į kūdikio mitybą. Nors nėščiajai speciali dieta nereikalinga, tačiau rekomenduojama nepiktnaudžiauti dažniausiai alergizuojančiais maisto produktais.

Teoriškai visi maisto produktai gali sukelti alergijas, tačiau DAŽNIAUSIAI alergijas sukelia:

• salierai;
• glitimo turintys javai: kviečiai, rugiai, miežiai ir avižos;
• vėžiagyviai: krabai ir krevetės;
• kiaušiniai;
• žuvis;
• pienas;
• moliuskai: midijos, austrės;
• garstyčios;
• riešutai: lazdyno, graikiški ir žemės riešutai;
• sezamo sėklos;
• soja.

Alergija maisto produktams pasireiškia, kai paprastai nekenksmingi maisto produktai, patekę į organizmą, sukelia neįprastą imuninės sistemos reakciją ir nepageidaujamus simptomus.

Alergijos sukeliami simptomai yra labai įvairūs: gali atsirasti odos bėrimas ar niežulys, virškinimo trakto sutrikimai, limfmazgių padidėjimas.

Dažnai alergija maisto produktams painiojama su maisto produktų netoleravimu.

Pagrindinis būdas išvengti alergijos simptomų yra nepageidaujamas reakcijas sukeliančių maisto medžiagų vengimas. Sužinoti, ar maisto produkte yra medžiagų galinčių sukelti alergines reakcijas, galima atidžiai perskaičius perkamų maisto produktų etiketes, kuriose turi būti aiškiai nurodomas alergiją galinčios sukelti medžiagos pavadinimas.