Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti priklauso nuo jų amžiaus.

Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Tiesa, jei kūdikis alergiškas, gali tekti koreguoti siūlymą. Pavyzdžiui, jei mažylis negali valgyti kiaušinių, tai tikėti, kad bus ribojama ir vištiena. O jei alergiškas pieno produktams, prastas pasirinkimas bus veršiena. Tačiau venkite patys riboti ir būtinai pasitarkite su vaiką prižiūrinčiu gydytoju.

Teigiama, kad triušiena, kalakutiena ir veršiena lengviausiai virškinama mėsa. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė – tuo ji lengviau pasisavinama. Tinkama ir stirniena, elniena, nutrijos mėsa, tačiau mažai kas turi galimybių ją įsigyti. Vėliau galima įvesti neriebios jautienos ar kiaulienos išpjovą, naminių paukščių mėsą, tačiau kaip pagrindinis pasirinkimas iki trijų metų vis dėl to turėtų išlikti triušiena, veršiena ir kalakutiena. Jei kūdikiui trūksta geležies (per mažas feritinų kiekis) tuomet vis dėl to rinkčiausi jautieną su didžiausiu kiekiu geležies ir pertrinčiau ja mėsmale du kartus, kad mažyliui būtų švelnesnis skonis. Be to, būtinai derinčiau su šviežių daržovių žiupsniu, nes jose esantis vitaminas C stipriai padidins geležies pasisavinamumą.

Jei trūksta geležies atsargų valgydami paukštieną rinkitės šlaunelių mėsą. Šioje paukštienos dalyje yra daugiau lengvai pasisavinamos geležies.

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama ir apie kiaulieną, kaip lengvai pasisavinamą mėsą. Taigi mityba mokslas kintantis ir atsiranda vis naujos mados. Tuo labiau, kad vaikams riebalų kiekis nėra ribojamas, todėl nebūtina net visų riebaliukų nupjaustyti. Tačiau verta atminti, kad kuo riebesnė mėsa, tuo joje mažiau būtinųjų mūsų organizmui baltymų. Labiausiai vertinu kiaulienos išpjovos mėsą.

Būtina mėsos rūšis kaitalioti savaitės bėgyje, kadangi skirtingos mėsos rūšys ne tik turi savitą skonį, bet ir skirtingas maistines medžiagas.

Ir pabaigai. Jei tik turite galimybę rinkitės natūraliai augintų gyvūnų mėsą. Tokiu būdu užtikrinsite savo mažyliui tai, kas geriausia.

KAIP DAŽNAI IR KIEK REIKĖTŲ DUOTI MĖSOS KŪDIKIAMS?

Vaikas gali būti primaitinamas mėsa maždaug nuo šešto mėnesio, prieš tai pripratinus prie daržovių tyrių.

Pirmam kartui visai pateikite mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį.

Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos. Padarykite pertrauką ir vėl bandykite. Normalu, kad vaikui produktas ima tikti ir patikti tik po 10-15 kartų ragavimo.

Teigiama, kad vaiko iki metų amžiaus mėsos porcija yra 30-50 gramų per dieną, o vyresnio vaiko iki 100 g mėsos per dieną. Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Tik atsiminkime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai (nuo 10 mėnesio).

Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Maždaug 3-4 kartai per savaitę ir tai tikrai pakankama, jei mityba yra subalansuota.

Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Vakare sunkiau virškinamo maisto prisivalgęs vaikas gali prasčiau miegoti, be to, maistas gali blogiau pasisavinti.

Mano nuomone prastas pasirinkimas, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau. Sveikatai toks mitybos būdas ne tik nenaudingas, bet ir kenksmingas.

Išimtis – pirmi primaitinimai, kai vienu kartu mažylis suvalgo per mažą kiekį mėsos, kad patenkintų baltymų, geležies, cinko ir kitų reikalingų medžiagų poreikį. Tuomet galima tokią pačią daržovių ir mėsos tyrę duoti ir kelis kartus per dieną. It taip daryti tol, kol suvalgys pakankamą porciją vienu kartu.

KAIP GAMINTI MĖSĄ MAŽYLIAMS IR DIDESNIEMS VAIKAMS?

Kūdikiams paruošti mėsą dedame daug pastangų, o jau ūgtelėjusiems dažnai duodame savo mėgstamus mėsos patiekalus. Tačiau taip nėra teisinga daryti, nes skiriasi mažylių sukramtymo galimybės bei virškinamo trakto branda. Taigi pirmiausia pasakysiu ko reikėtų vengti: perkeptos sausos mėsos. Ji sunkiai kramtoma ir pasisavinama.

Ypatingai venkite grilyje skrudintos mėsos. Ji ne tik sunkiai virškinama, bet ir skrudėsiai kupini toksinių kancerogeninių (vėžinių) medžiagų. Tokių pat vengtinų medžiagų yra ir pramoniniu būdu apdorotoje mėsoje: kumpiuose, dešrose ir dešrelėse.

Taigi rinkitės natūralią mėsą. Toliau gaminimas gali šiek tiek skirtis.

Kūdikiui iki 12 mėnesių

Pirmiausia būtina tinkamai pasirengti gaminimui: nupjauname matomus riebalus, paukštienos odelę būtinai nulupame prieš gamindamos maistą mažyliui.

Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mėsa turi būti visiškai išvirusi.

Mažyliams iki 8-9 mėnesių,  rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema.

Aš asmeniškai mėsą maldavau su mėsmale du kartus ir tuomet troškindavau su daržovėmis. Tokiu būdu mėsa būdavo sultinga ir lengvai sutrinama mažylių dantenomis.

Vaikams iki 3 metų ir vyresni 

Vaikai iki trijų metų gimtadienio vis dar pavargsta ilgai kramtyti. Žinoma, juos to mokyti reikia, tačiau vis dėl to rekomenduočiau labiau gaminti maltinukus. Vėliau galima duoti virtos mėsos garuose ar virtos bei vėliau sumaltos ar pasmulkintos peiliu.

Kaip tiksliai gaminti rasite receptų skiltyje. Verčiau suaugusiems prisitaikyti prie tokio gaminimo būdo, nei vaikus versti valgyti suaugusių gaminamus sunkiai kramtomus gaminius. Tuo labiau, kad ar esate tikri, kad maistą sukramtote iki košelės konsistencijos? Nuoširdžiai tuo abejoju.

Dar vienas būdas, puikiai tinkamas ir vaikams, ir suaugusiems , tai ilgas kepimas orkaitėje +130-150 C temperatūroje. Procesas užtrunka apie tris valandas ar ilgiau, priklausomai nuo mėsos rūšies bei gabalo dydžio. Bet juk prie viryklės stovėti nereikia. Labai mėgstu taip gaminti savaitgaliams. Po pusryčių pašaunu ir pietums jau pagaminta, o tuo metu veikiu ką noriu 

Pamarinuojame mėsą, prieš pat kepimą ištriname druska ir sudedame į kepimo uždarą indą ar kepimo maišą. Paprastai tokį gaminimo būdą renkuosi savaitgaliams. Mėsa tampa minkštutėle, net ir natūraliai augintų gyvūnų. Net nuo kaulų krenta. Panašus, bet dar geresnis būdas – ilgai virti. Jei gyvūnas, buvo augintas pakankamai natūraliai, tai nuvirusį koncentruotą buljoną supilkite į mažus, šaldymui skirtus indelius. užsišaldykite ir panaudokite daržovienėms ar sriuboms virti. Sušalusius riebalus naudokite kepimui (sau).

Iš tinkamai pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys (baltymai). Išvengiame sunkaus virškinimo bei apsunkimo, kurio taip vengia vaikai. Ir teisingai daro 

Beje, didesni vaikai tikrai gali valgyti ir paukštienos odelę ir riebesnę mėsą. Normalaus svorio vaikams tai nėra ribojama, skirtingai nuo suaugusių.

Aukite sveiki
Vaida Kurpienė