Dažnai galima išgirsti tėvų tarpusavio pokalbius, kaip jų vaikai negali gyventi be saldumynų. skundus, kad nevalgo pietų ar griežtai atsisako valgyti daržoves. Kokios tokio vaikų elgesio priežastys ir kaip spręsti susidariusią situaciją kalbame su dietiste Vaida Kurpiene.

Tėvai dažnai skundžiasi, kad vaikai nenori valgyti „normalaus“ maisto. Kaip manote kokios yra to priežastys?

Pirmiausia į ką atkreipčiau dėmesį – tai mitybos režimas. Pastebėjau, kad vaikai nuolat užkandžiauja jogurtais, varškytėmis ar dar blogiau saldumynais, o vėliau iš tėvų girdžiu, kad vaikai nevalgo „normalaus“ maisto ir tai nieko keisto. Per visą dieną užkandžiaudami, vaikai suvartoja pakankamai kalorijų, todėl jiems vėliau ir nesinori valgyti. Taip pat tėvai dažnai pamiršta, kad sultys irgi yra maistas ir jose nemažai cukraus, o jas vaikai dažnai geria, nors daug sveikiau būtų vaikus įpratinti gerti vandenį. Taigi, manau, kad tai yra esminės priežastys, kodėl tėvams atrodo, jog vaikai neturi apetito. Beje, sultis pakeisti į vandenį nėra taip sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio – tiesiog reikia mažinti sulčių koncentraciją gėrime ir taip palaipsniui pereiti prie vandens. Visgi svarbu žinoti, kad keičiant vaikų mitybą negalimi jokie drastiški veiksmai.

Tyrimai rodo, kad vaikai valgo per mažai daržovių, užkandžiams vietoj vaisių dažniau renkasi saldumynus. Kaip siūlytumėte ugdyti tėvams vaikų sveikos mitybos įpročius?

Svarbiausia – geras tėvų pavyzdys, nes būtent tėvai moko ir įdiegia vaikams mitybos įpročius. Jeigu tėvai užkandžiauja saldumynais, o vaikui liepia jų nevalgyti, nieko keisto, kad vaikas nesupranta kodėl tėvams galima valgyti saldumynus, o jam ne. Nesvarbu kokio amžiaus yra vaikai ar 4 m. ar 14 m., bet jeigu gyvena kartu su tėvais, anksčiau ar vėliau perima ir jų valgymo įpročius. Vienintelis dalykas, kurio siūlyčiau vengti – tai vertimas kažką daryti. Daug svarbiau yra rodyti gerą savo pavyzdį ir skatinti vaikus ragauti. Natūralu, jog jeigu vaikas nevalgydavo daržovių, jų per vieną dieną nepamėgs, bet, kaip ir minėjau, geras tėvų pavyzdys, kantrybė ir skatinimas ragauti įvairias daržoves ir vaisius tikrai palaipsniui duoda teigiamų rezultatų. Dar vienas mano patarimas: atkreipkite dėmesį kokios spalvos vaikui patinka ir pradžiai siūlykite jo mėgstamų spalvų daržoves.

Kiek vaisių ir daržovių kasdien turėtų suvartoti vaikas, kad gautų pakankamai organizmui reikalingų medžiagų?

Reikiamas vaisių ir daržovių kiekis priklauso nuo vaiko amžiaus – negalima sulyginti mažiems vaikams ir paaugliams rekomenduojamos vaisių ir daržovių paros normos, bet manau, jog svarbiausia orientuotis ne į kiekį, o kad vaikai išvis pradėtų valgyti vaisius ir daržoves. Tėvams taip pat reikia pagalvoti apie maisto pateikimą: kadangi maži vaikai dažniau mėgsta valgyti be įrankių, tai jiems geriau daržoves pateikti supjaustytas šiaudeliais ar smulkiai tarkuotas. Taip pat visai maži vaikai dažnai pavargsta daug kramtydami, tad jiems labiau tinka smulkintos ar vandeningos daržovės. Taip pat pastebėjau, kad dažniausiai vaikai mėgsta orkaitėje ant grotelių kepintas daržoves. Mano manymui, visi vaikai gali įprasti valgyti vaisius ir daržoves jeigu tik mato gerą tėvų pavyzdį.

Visi tėvai žino, kad vaikams valgyti vaisius ir daržoves yra sveika, tačiau juos įsiūlyti vaikui – dažnai sudėtinga. Kaip patartumėte skatinti vaikus valgyti daugiau vaisių ir daržovių?

Siūlyčiau pradėti vaikus pratinti prie saldesnių daržovių, tokių kaip saldi raudonoji paprika (pastarosios netinka vaikams iki 3 metų) ar morkų, o vėliau pasiūlyti išmėginti ir kitų daržovių. Taip pat, kaip jau minėjau, labai svarbu mitybos režimas ir siūlymas ragauti. Dažnai mamos daro klaidą ir bijodamos, jog vaikas liks nevalgęs, leidžia jam užkandžiauti netinkamu metu. Pavyzdžiui, kai vaikas nevalgo pietų ir pakyla nuo stalo mama už kelių minučių iš šaldytuvo ar spintelės ištraukia sūrelį, riestainį ar panašų saldų užkandį ir duoda jį vaikui. Tuomet ilgainiui vaikas nenori valgyti pietų, nes žino, kad greit gaus saldumyną. Tokia pati klaida daroma tuomet, kai likus mažiau nei valandai iki pietų, vaikams duodama ko nors užkąsti ar atsigerti sulčių. Dar viena dažnai pasitaikanti klaida – tėvai liepia vaikams valgyti naujus, jiems neįprasto skonio patiekalus, nors pirmiausia reiktų vaikui tik parodyti kaip jį valgo tėveliai, leisti jo paragauti ir tik tuomet prie naujo skonio pratintis po truputį. Geras pavyzdys galėtų būti mano dukra: ji mėgsta įvairiausią maistą, bet iki trijų metų griežtai atsisakydavo lęšių – matyt, kaip ir kitiems vaikams, nepatiko išvirtų lęšių spalva. Kartą parodžiau jai nevirtus skaldytus lęšius, o jie yra nuostabios oranžinės (mergaitiškos) spalvos ir dukra nuo to karto juos pamėgo. Taigi, kartais reikia pasitelkti mažas gudrybes, kad vaikas pamėgtų vieną ar kitą daržovę bei vaisių.

Nesaldžių košių receptai jūsų laukia čia>>

Kaip turėtų atrodyti sveiki vaiko pusryčiai, pietūs ar vakarienė?

Vaikams trijų valgymų neužtenka, reikia užkandžių, o jiems labiausiai tinka vaisiai daržovės ar bemielės viso grūdo miltų duonos riekelė, varškė su vaisiais ar žalumynais, tik ne saldumynai. Sveiki užkandžiai padeda išvengti vaikų nutukimo ir begalės kitų ligų. Pastebėjau, kad šiuo metu pusryčiams vaikams dažnai siūlomos saldžios košės, kurios ir sukelia saldumo poreikį. Taigi, noriu pabrėžti, kad pusryčiams vaikams, kaip ir suaugusiems, naudingiausia yra nesaldi košė, nes ji žymiai geriau pasisavinama. Žinoma, jas galima paskaninti gabalėliu sviesto, lengvai patroškintomis daržovėmis ar smulkintu avokadu. Pietums siūlyčiau rinktis mėsą arba žuvį ir šiek tiek daržovių arba pilno grūdo makaronus, natūralius ryžius, pieno produktus, bulves, virtas su lupenomis ar keptas orkaitėje ant grotelių. Toks pat patarimas ir vakarienei. Jos metu tinka ir varškė ar kiaušinis su daržovėmis. Svarbiausia, kad nebūtų primaišyta daug skirtingų produktų vieno valgymo metu ir kad vaikas du kartus per dieną nevalgytų mėsos arba žuvies patiekalų – geriau įvairesnis maisto racionas. Jei vakarienė ganėtinai anksti – mažesniam vaikui prireiks ir nedidelių naktipiečių. Tėveliai dažnai susikoncentravę į tai, kad vaikas būtinai gautų mėsytės ir varškytės, bet jiems reikia ir daržovių, ir grūdinių produktų, ir vaisių. Beje, jų reikia žymiai daugiau nei mėsos.

Ką geriausia vaikui patiekti kaip užkandį – skaitykite čia>>

Kada svarbiausia pradėti formuoti vaikų sveikos mitybos įpročius, kad jie liktų visam gyvenimui?

Kai tik vaikas pradedamas maitinti, kitaip tariant kuo anksčiau tuo geriau. Ir svarbu, kad nusprendę keisti savo ar mitybos įpročius, darytumėte tai pamažu, kad vaikas nepatirtų streso, o nauji sveikos mitybos įpročiai išliktų ilgam.

Visos mamos nori, kad jų vaikai augtų sveiki, o kad taip būtų jie turi gauti visų reikalingų vitaminų, mineralų bei skaidulinių medžiagų. Kitaip tariant sveika mityba – stipraus imuniteto pagrindas. Kur slepiasi daugelis vaikui (ir ne tik) būtinų vitaminų? Daržovėse.

Daugelis tėvų šiais laikais jau supranta, kaip svarbu vaiką maitinti sveikai ir pilnavertiškai. Bet tik nedaug tėvų žino, kad pirmųjų primaitinimo mėnesių įpročiai gali turėti ilgalaikės įtakos tolesnei mažylio mitybai. Kuo šiandien tipiškai maitiname kūdikius? Tyrėmis iš stiklainiuko. Tačiau tai reiškia, kad ūgtelėję jie tokį maistą ir mėgs – ribotą asortimentą iš apdoroto maisto lentynų.

Norime jums pristatyti JAV pediatro Alano Gryno (Alan Greene) sukurtą naują primaitinimo programą – pagrįstą žmonijos istorija ir mokslo progresu – kuria vadovaujantis mažieji gali pamėgti įvairų ir sveiką maistą. Mokslininko teorijos esmė – įgimtas vaiko gebėjimas pajusti ir pamėgti sudėtingesnius sveiko, natūralaus maisto skonius ir jų poskonius.

Galimybių langelis

Apie 4-6 mėn., kai mažylis jau pasirengęs ragauti kieto maisto, vyksta įvairiausi vystymosi pokyčiai, kurių dėka vaikas apskritai labiau domisi valgymu. Jei vos gimęs vaikutis viską mato juodai – baltai, dabar jo regėjimo galimybės taip išsiplečia, kad jis jaučiasi panašiai kaip Dorotė, kuri iš pilko Kanzaso staiga patenka į spalvomis blykčiojantį Smaragdo miestą.

Be kita ko, mažylis mokosi bendrauti ir kalbėti – na, žinoma, dar tik savo kalba. Bet jis jau gali atsiliepti į garsus savo garsais, mokosi interpretuoti jūsų intonacijas, skaityti veido išraiškas ir priversti jus nusišypsoti. Pamažiuku kūdikiui paklūsta dideji kūno raumenys ir jis išmoksta apsiversti, atsisėsti ir perropoti visą kambarį! Suprantama, vystosi ir smulkioji motorika, tad mažasis įgunda viską stverti ir mikliai susigrūsti į burnytę.

Tokio amžiaus mažyliai išgyvena ir unikalią mitybos vystymosi fazę – išnyksta stūmimo liežuviu refleksas ir į burnytę paragavimui keliauja praktiškai viskas. Jei pakartotinai duosite vaikui tam tikro maisto, 4 – 6 mėnesių mažylis lengviau pripras prie jo skonio nei bet kuriuo kitu metu savo gyvenime. Vaizdžiai tariant, skonio receptoriai renkasi mėgstamus skonius panašiai, kaip ir jūs programuojate savo mobilųjį telefoną – jūs galite kiekvienam užrašinėje esančiam žmogui parinkti norimą melodiją, taip ir mažylis programuoja žinią, kurią kiekvienas skonis pasiųs jo smegenims.

1 kūdikio primaitinimo planas skirtas 5-6 mėnesių kūdikiams >>>

Dar spėsim?…

Deja, ši pažintinio valgymo fazė yra sąlyginai trumpa. Sulaukęs metukų mažylis tikriausiai norės valgyti tik tą maistą, kurį jau pažįsta ir pasitiki. Tiesą sakant, tokio amžiaus mažieji netgi ima bijoti naujo maisto (ypač mėsos ir daržovių). Šis reiškinys netgi turi mokslinį pavadinimą – neofobija. Ją galima pagrįsti istoriškai – anksčiau mažieji, nuropoję nuo tėvų, galėjo paragauti nuodingų uogų ar dvėselienos.

Deja, didžioji dauguma tėvų supažindina kūdikį su labai nedaug skonių – ir dažniausiai gamykloje apdoroto maisto. Jo skonis – visai kitoks, nei tikro maisto, ir vėliau mažyliai tik tokį ir pripažįsta. Pavyzdžiui, kūdikiams skirtos persikų tyrelės skonis panašesnis į konservuotų, o ne tikrų persikų skonį. Kai mažylis, kuris kūdikystėje mėgo persikų tyrelę, vėliau paragauja tikro persiko, jis jį spjauna, nes nepažįsta skonio. “Kūdikių maistelio“ sąvoka – tėra mitas. Jei vaisius ar daržoves sutrinate iki tokios konsistencijos, kuri saugi kūdikiui, jam nėra jokio reikalo valgyti juos kitokius, nei valgo visa šeima.

Bandykite ir dar kartą bandykite

Įvedant į valgiaraštį naują maistą, stebuklingasis žodis yra kantrybė. Mažyliams visiškai normalu raukytis pirmąsyk ko nors ragaujant. Reikia to paties pasiūlyti šešis – dešimt kartų, kol galiausiai mažasis gurmanas nusprendžia, jog dalykas valgomas ir galbūt net… visai nieko. Pasak tyrimų, apie ketvirtadalis tėvų pasiduoda po pirmo ar antro paragavimo. Didžioji dauguma nuleidžia rankas po penktojo karto ir tik 6 procentai tėvų sulaukia norimo rezultato po šešių ar dešimties kartų.

Mažyliai, kurie iš pradžių atsisako kokios nors daržovės, dar tikrai gali ją pamėgti. Viename tyrime dalyvavo mamos, kurių mažyliai griežtai atsisakė burokėlio. Jų buvo paprašyta vis tiek kas antrą dieną jo pasiūlyti. Po 7-8 paragavimų, daugiau nei 70 proc. jų jau mielai kirto burokus abiem žandais. Kai jiems suėjo metukai, trys ketvirtadaliai juos vis dar mėgo.

Beje, kaip yra „langeliai“, kuomet vystosi vienokie ar kitokie skonio pomėgiai, yra ir kitokie „langeliai“, kuomet kūdikiai natūraliai pamėgsta įvairios konsistencijos maistą. Todėl nereikia kūdikiui visad duoti idealiai sutrintos tyrės. Jau net ir pirmąjį kieto maisto ragavimo mėnesį pamėginkite pasiūlyti minkštų ir lengvai nuryjamų kąsnių, pvz., šakute sutrinto banano ar avokado.

Jūsų koziris – įvairovė

Tėvai iki šiol įspėjami tarp naujų produktų įvedimo daryti trijų – penkių dienų pertraukas. Taip siekiama užbėgti alergijoms už akių arba jas nustatyti. Daktaras Alanas Grynas girežtai su tuo nesutinka – pasak jo, neįrodyta, jog tokia atsarga nors kažkiek sumažina alergijos tikimybę. Užtat tyrimais įrodyta, jog kūdikiai greičiau pamėgsta naujus skonius, kai jie greitai seka vienas paskui kitą.

Įdomus tyrimas atliktas Vokietijoje ir Prancūzijoje. Kūdikiai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė gavo tą pačią daržovę devynias dienas paeiliui. Antroji grupė gaudavo tris daržoves – po vieną tris dienas iš eilės. Trečioji grupė taip pat valgė tris daržoves, tačiau jas kasdien kaitaliojo. Kaip jau tikriausiai atspėjote, antrajai grupei priklausę kūdikiai noriau ragavo naujas daržoves, palyginus su pirmąja grupe. Tačiau didžiausi daržovių entuziastai buvo trečiosios grupės atstovai.

Versti nereikia

Jei mažylis sveikas ir puikiai auga, nereikia jo įkalbinėti paragauti ko nors daugiau, nei kąsnelį. Gal ir smagu skraidinti šaukštą po šaukšto trinto banano į mažą burnytę, tačiau jei vaikas nealkanas, galite sulaukti priešingo rezultato. Neverta ir patiems apsimesti valgančiais, čepsėti lūpomis ir šūkčioti: „Niam niam, kaip skanu!“ Tiesiog atsipalaiduokite. Versdami jį valgyti, greičiausiai nepadėsite jam pamėgti naujo skonio. Ką bekalbėti apie galimą viršsvorio riziką ateityje, jei mažylis neišmoks įsiklausyti į savo organizmo poreikius.

Lėkštutėje – vaivorykštė

Nepraleiskite progos pasinaudoti visomis spalvomis sužydėjusiu mažylio regėjimo pojūčiu, per kiekvieną maitinimą pasiūlydami jam ryškios spalvos vaisiaus ar daržovės – be pietų, per kuriuos mažasis lai gauna žalios spalvos porciją. Rinktis yra iš ko – raudona (pomidoras, arbūzas, braškės, avietės ir kt.), oranžinė (morka, moliūgas, apelsinas), geltona (melionas, bananas, geltonasis pomidoras), violetinė (slyvos, burokėliai, mėlyngūžiai kopūstai, mėlynės) ir t.t.

Augalų spalvos yra skirtos mums privilioti. Dažniausiai ryškiose daržovėse yra ypač naudingų medžiagų. Be to, spalvas valgyti smagu! Įpratinus vaiką prie spalvų, vėliau bus paprasčiau teisingai balansuoti jo mitybą, mat visoks rudas ir gelsvas maistas kaip mėsainiai ar bulvių traškučiai jam atrodys… kažkoks nuobodokas.

Mažyliui svarbu matyti ir jus, besimaitinančius sveikai. Tyrimais įrodyta, jog vos vienas (!) kartas, kuomet vaikas mato tėvus valgančius kokį nors produktą, po metų sustiprina jo norą to paties paragauti. Daugelis mūsų krūpteltų nuo minties įpilti mažyliui į buteliuką kolos. Tačiau patys gurkšnodami ją jo akivaizdoje darote labai panašų poveikį. Anksčiau ar vėliau vaikas įkalbės jus duoti jam paragauti.

Ypatingas dėmesys – žaliai

Jei mažyliui kas nors nepatinka šiandien, nereikia jo versti valgyti. Grįžkite prie mėgstamo maisto, bet rytoj vėl mėginkite. Įveskite vis naujus skonius – netgi po keletą vienu metu. Daktaras Grynas sutinka su priimta teorija, jog daržovių mažyliui reikia duoti paragauti anksčiau, nei vaisių, nes pripratus prie šių saldumo nesinorės mėginti kitokių skonių.

Verčiau pradėkite nuo žalių daržovių – tarkime, žirnių ar špinatų, nes sakoma, jog būtent jų vaikai labiausiai nemėgsta. Kita vertus, mažylis gali iškart pripažinti šiuos skonius, jei valgėte žirnius ar špinatus besilaukdama ar žindydama. Jei kūdikis buvo maitintas mišinukais, pirmiausiai galite jam duoti paragauti saldesnių oranžinių daržovių – morkų ar moliūgo. Tačiau nepamirškite ir žalių daržovių – vis pasiūlykite po šaukštelį ir nenuleiskite rankų, jei mažylis vis atsisakys.

Po žaliųjų daržovių galite pradėti ragauti ir vaisių. Mėsą daktaras Grynas rekomenduoja įvesti jau po vaisių, nes jos mėgimą ar nemėgimą ankstyvi mitybos įgūdžiai įtakoja mažiausiai. Kuo daugiau savaičių „sugaiškite“ pratindami jį prie žalių daržovių, kol mažajam dar neužgimė neofobija. Būtent todėl daktaras Grynas rekomenduoja per kiekvienus pietus pratinti mažylį gauti ko nors žalio, kad kai jam sukaks metukai, jam atrodytų netgi keista apsieiti be žalumynų.

Daugybę receptų su daržovėmis rasite čia>>

Keliametis

Nuostabu, jei auginate atžalą, kuri noriai kerta morkas, agurkus, pomidorus ir kitas daržoves. Bet nemažai tėvelių augina „ožiukus“, kurie vietoj daržovių porcijos tiesiog primygtinai reikalauja saldainio, sausainio ar šokolado gabalėlio. Su vaiku pyktis neverta, geriau apsukriai pagudrauti.

Oregono universiteto (JAV) mokslininkų grupės tyrimu yra įrodyta, kad jei vaiką valgio metu pripratinsite gerti vandenį, taip paskatinsite jį valgyti žalumynus. Teigiama, kad vaikai, kurie valgio metu reguliariai geria vandenį, turi didesnį apetitą daržovėms. Tyrime dalyvavo 75 vaikai, kurių amžius nuo 3 iki 5 metų. Paaiškėjo, kad vaikai valgė daugiau šviežių daržovių, kai valgio metu gėrė vandenį, o tie vaikai, kurie valgio metu gėrė gaiviuosius gėrimus, daržovių suvalgė ženkliai mažiau.

Studijų bendraautorė Bettina Cornwell sakė, kad vaikai nuo mažens instinktyviai mokosi susieti saldžius ir kaloringus gėrimus, pavyzdžiui „CocaCola“, su sūriu ir riebiu maistu, pavyzdžiui, traškučiais. Taip vyksta, nes mūsų skonis yra smarkiai įtakotas pakartotinio maisto produktų ir gėrimų poveikio. Juk tai vaikas stebi nuo gimimo – maisto pateikimo namuose racionas ir, žinoma, restoranų, kavinių bei barų meniu formuoja būtent tokią derinimo „politiką“.

Saldumynai gali būti ir sveiki – apie juos skaitykite čia>>

Reikia nedaug pastangų – valgio metu prie vaiko pastatyti stiklinę vandens. Pirmą, antrą, trečią kartą vaikas gal jos net nepalies, tačiau tikrai sulauksite dienos, kai jūsų atžala paprašys antros stiklinės vandens. Tokią kultūrą turėtume skleisti ir viešojo maitinimo įstaigose, nes meniu dažniausiai nėra įtrauktas vanduo, o jeigu jis neįtrauktas – galbūt jį jums patieks nemokamai. Sutaupysite ir kartu saugosite savo bei vaikų sveikatą.