fbpx

Kiek reikia suvalgyti vaikui? 4-6 metų amžiaus

1-6 metų vaiko mityba/Karuselė

Kiek reikia suvalgyti vaikui? 4-6 metų amžiaus

Straipsnis iš mano interviu žurnalui „Mažylis“.

Tėvams akivaizdu: kai vaikas kone visiškai nevalgo arba kai valgo per daug, tai matyti iš žandukų. Tačiau galbūt jūsų vaikas tarsi vidutinis? Kaip įvertinti, ar jis valgo pakankamai, ar daugokai? Dviejų vaikų mamos ir mitybos specialistės Vaidos Kurpienės patarimai padės jums vaiko svorį išbraukti iš nerimą keliančių dalykų  sąrašo.

Pirmoje dalyje kalbėjome apie 1-3 metų mažylius, o šiame skyriuje jau apie prakutusius 4-6 metų vaikučius. Jie tampa savarankiškesni ir reikia atkreipti dėmesį į kitus dalykus.

Anksčiau tiksliai žinojote, ko ir kiek vaikas suvalgė, o dabar viskas pasikeitė: tokio amžiaus vaikai mažiausiai 40 proc. kalorijų suvartoja ne namuose, bet darželyje ar pas draugus. Jūsų užduotis – stengtis, kad tas maistas būtų kuo sveikesnis.

Svarbiausia- visuma, o ne vienas atskiras valgymas

Pirma – rūpinkitės tuo, kas jo užkandžių dėžutėje, ir domėkitės darželio valgiaraščiu. Antra – jei baiminatės, kad valgymo ne namuose nesukontroliuosite, labiau rūpinkitės tuo, ką vaikas valgo namuose. Taip pat galite trečdaliu padidinti namie valgomas ar įdedamas į dėžutę porcijas. Rekomenduoju aptarti su vaiku, ko ir kiek jam dėti į dėžutę. Sužinokite, ką valgo jo draugai, pakalbėkite, kodėl dedame ir valgome vienus patiekalus, o ne kitus. Nustokite drausti ir imkite tartis dėl saldumynų kiekio.

Paskirkite pasimatymą darželyje pietums ar užkandžiams.

Atėję galėtumėte pastebėti, kiek vaikas suvalgo ar galbūt kodėl nevalgo, padėti jam kartu su auklėtojomis įveikti kylančius sunkumus (vien jūsų buvimas gali teigiamai paveikti). Privačiuose darželiuose tai tikrai leis, valstybiniuose irgi galima susitarti. Daugelis tokio amžiaus vaikų valgo lėtai ir dažnai suvalgo tik pusę porcijos – tiek užkandėlių, tiek pietų. Tad perdien suvartotų kalorijų tikrai gali būti mažoka. Tuomet pagalvokite apie sotesnius pusryčius ar vakarienę namuose. Jei apsilankymo galimybės nėra, o net jei ir lankėtės, kelias dienas iš eilės paklausinėkite auklėtojų ką ir kiek jūsų vaikas valgo, kad susidarytumėte aiškesnį įspūdį. Vienos dienos situacija neatspindi kaip yra iš tiesų.

Saugokitės emocinio valgymo.

Taip vadinamas kramsnojimas iš nuobodulio ar nerimo. Kai vaikas prašo užkąsti, pagalvokite, kiek laiko praėjo nuo paskutinio valgymo? Ar jis nori valgyti, ar tik „ko nors skanaus“? Paklauskite, kaip jis įvertintų savo alkanumą nuo 0 iki 10? 0 – tai mirtinai alkanas, 10 – visiškai sotus, o 5 – nei sotus, nei alkanas. Jei vaikas įvertins savo alkį 6 ir daugiau balų, jis greičiausiai valgo dėl emocinių priežasčių ar tiesiog nori saldumynų. Vis dėlto jis jau pakankamai didelis, kad suprastų emocijas, tad padėkite jam rasti žodžių jausmams nusakyti, klausdami: „Ar tu piktas? Ar tau dėl kažko neramu?“ Tuomet padėkite išspręsti problemą ar nukreipkite nuo jos dėmesį neduodami maisto.

Leiskite pačiam įsidėti.

Tiek jūsų vaikas tikrai gali. Nieko nekomentuokite, neraginkite, nespauskite. Greičiausiai vaikas įsidės tokio dydžio porciją, kokios jo organizmui ir reikia. Daugelis tėvų nenumanydami permaitina vaikus, kraudami jiems suaugusiųjų dydžio porcijas, ir vaikai greitai prie tokių pripranta.

Nustokite versti suvalgyti viską.

Verčiant valgyti slopinamas natūralus sotumo jausmas ir vaikystėje įdiegiamas noras suvalgyti iki paskutinio kąsnelio, tai atsiliepia ateityje.

Tėvai atsako už kokybę, o vaikai – už kiekį. 

Tėvai turėti rūpintis maitinimo režimu bei patiekalų vertingumu, o jų kiekius derėtų reguliuoti mažiesiems. Juk vaikas vieną dieną gali suvalgyti dvi kažkurio patiekalo porcijas, o kitą dieną to paties patiekalo vos kelius kąsnelius tenuryti. Jei jis guvus, linksmas, atrodo sveikai ir valgo pagal režimą, negaudamas saldumynų ir sulčių tarp valgymų, viskas bus gerai.

Pavyzdinis 46 m. vaiko dienos valgiaraštis

Pirmi pusryčiai prieš keliaujant į darželį – vaisius.
Pusryčiai darželyje: viso grūdo blyneliai su keptų obuolių tyre arba miežinė košė su sviestu.
Priešpiečių užkandžiai: vaisių salotos su natūraliu jogurtu.
Pietūs: visi patiekalai garinti. 100–150 g baltos žuvies su puse puodelio rudųjų virtų ryžių ir daržovėmis. Prieskonius beriame maistą įdėję į lėkštę.

Įprastai vaikams per pietus duodama sriuba. Aš asmeniškai ją perkelčiau į užkandžių laiką, nes sriuba dažnai būna mažai kaloringa. Vaikas pripildo skranduką, o tuomet mažai suvalgo pagrindinio patiekalo ir greitai vėl išalksta. Kitas variantas – sriubos pasiūlyti jau suvalgius pagrindinį patiekalą ir leisti valgyti tik tiek, kiek norisi.

Pavakarių užkandžiai: avinžirnių užtepėlė su šiaudeliais pjaustytomis daržovėmis (morkomis ar kaliaropėmis, cukinijomis).
Vakarienė: kiaušiniai su avokadais bei pomidorais ir viso grūdo duona. Gali būti tiršta burokėlių sriuba su bulvėmis.

Pastaba: joks valgiaraštis negali būti idealus, nes labai svarbu maisto įvairovė. Taigi jis turi būti skirtingas bent jau kelias dienas iš eilės.

 

Mitybos specialistė, dviejų vaikų mama.

Leave us a comment