Jei žindote kūdikį, klausimų dėl pieno jums nekyla – duodate geriausia, ko šioje Žemėje mažyliui gali reikėti. Tačiau baigusi žindyti tikriausiai pagalvosite, kodėl augesniam kūdikiui negalima duoti skiesto karvės pieno, o reikia pirkti mišinuką… Ir kodėl anksčiau nei pieno galima duoti jogurto.
Žinoma, kad mažyliui vertingiausias jo mamos pienas, tačiau kai dėl vienų ar kitų priežasčių, anksčiau ar vėliau jis baigiasi, mamos susimąsto, kuo jau tas mišinukas geresnis už karvės pieną. Vienas paprasčiausių atsakymų – jis kur kas panašesnis į mamos pieną nei naminių gyvulių pienas.
Todėl iki metukų Europos pediatrų gastroenterologų draugija griežtai nerekomenduoja jo duoti kūdikiui. Maža to, tyrimais įrodyta, kad pieno mišinys lieka labai vertinga vaikų maisto raciono dalis net iki trejų metų. Kūdikiai ir maži vaikai turi daug fiziologinių skirtumų, palyginti su vyresniais vaikais ir suaugusiaisiais. Todėl ir pakalbėsime, kodėl gyvenimo pradžioje jiems baltuoju auksu vadinamas karvės pienelis gali pakenkti.
Baltymų perteklius
Kūdikių mityboje baltymų stygius pasitaiko labai retai. Dažniausiai kūdikių sveikatą sutrikdo baltymų perteklius. Visų pirma jis pavojingas tuo, kad gali sukelti kūdikiui alergiją – tokią, kurios vėliau nepavyks taip lengvai atsikratyti. Taip pat didelis kiekis baltymų gali apsunkinti inkstų veiklą, nes skylant baltymams susidaro per daug šlapalo azoto, kurį organizmas turi pašalinti.
Ištirta, kad jei 6–12 mėn. kūdikis girdomas ne motinos pienu ar mišinėliu, o karvės pienu, jis gauna 2–3 kartus daugiau baltymų, nei rekomenduojama. Kodėl tuomet vyresni vaikai geria karvės pieną ir jį gerai toleruoja? Todėl, kad su amžiumi vaiko organizmas subręsta, žarnynas tampa mažiau pralaidus alergenams, sumažėja inkstų apkrovimo pavojus.
Pučia pilvelį
Kūdikių virškinimo sistemos fermentai dar nėra iki galo susiformavę, dažnai trūksta laktazės – fermento, skaidančio pieno cukrų (ypač tai aktualu neišnešiotiems mažyliams). Todėl išgėrus karvės ar ožkos pieno kūdikiui gali pradėti skaudėti ir pūsti pilvą, prasidėti viduriavimas – šiuos negalavimus sukelia ne iki galo suskaidytas pieno cukrus.
Geležies stygius
Ypač dažna kūdikių ir mažų vaikų problema – mažakraujystė. Pagrindinė jos priežastis – nepakankamas geležies kiekis maiste, ypač nuo 4–6 mėn. amžiaus. Jei nežindote, turėkite galvoje, kad kūdikiams skirtuose mišiniuose geležies kiekis subalansuotas, o štai karvės piene yra labai nedaug geležies ir ji blogai pasisavinama.
Kuo anksčiau pradedamas vartoti karvės pienas, tuo didesnė rizika prasidėti mažakraujystei. Be to, susidaro užburtas ratas – jei mažakraujystės ir nebuvo, ji gali atsirasti, nes didžiulis karvės piene esantis baltymų kiekis gali sukelti alergiją ir žarnyno gleivinės mikrokraujavimą. Toks kraujo netekimas dažnai akimi nematomas, tačiau jam besitęsiant vaikui gali vystytis sunki mažakraujystė.
Dar vienas niuansas – karvės piene yra labai mažai vitamino C. Manoma, kad dėl to blogėja ir taip mažo karvės piene esančio geležies kiekio pasisavinimas. Tinkamai subalansavus pieno mišinį ir padidinus vitamino C kiekį, jis kur kas pagerėja.
Rūgštūs pieno produktai – kas kita!
Kefyras, rūgpienis, varškė ar jogurtas – visai kas kita nei pienas. Juos organizmas pasisavina lengviau ir net tris kartus greičiau negu saldų karvės pieną. Jogurte ir varškėje laktozė suskaidyta, o pieno baltymų kiekis mažesnis, todėl šie produktai lengviau virškinami. Net pieno baltymui alergiški mažyliai, suvalgę jogurto, varškės, paragavę kefyro ar rūgpienio, retai sulaukia alerginės reakcijos. Be to, rūgščiuose pieno produktuose yra gerųjų bakterijų ir daug kitų augančiam organizmui reikalingų medžiagų.
Pradėti skanauti jogurto, kefyro ir varškės kūdikis gali sulaukęs 10 mėnesių, o rūgpienio, sūrio ir neglaistytų sūrelių – nuo metukų.
Jogurtas – kalcio bomba
Nuo kitų rauginto pieno produktų jogurtas skiriasi tuo, kad turi mažai išrūgų ir labai daug gerųjų bakterijų. Be to, jogurtas net kelis kartus geriau nei pienas aprūpina organizmą kalciu – jo indelyje jogurto daugiau nei tame pačiame kiekyje pieno! Be to, jogurto bakterijos padeda geriau tą kalcį pasisavinti virškinamajame trakte. Per priešpiečius ar pavakarius mažyliui rekomenduojama suvalgyti apie 100 ml jogurto. Vaikams galima rinktis riebesnį (2,5–3,5 proc.) jogurtą, nes jų virškinamoji sistema pieno riebalus labai gerai ir lengvai pasisavina.
Bakterijų nauda. Dažniausiai jogurtas praturtinamas lactobacillus ir bifidobacterium – dirbtiniu būdu dauginamomis žmogaus žarnyno bakterijomis. Patekusios į žarnyną, jos atkuria sveiką bakterijų pusiausvyrą, kuri sutrinka susirgus ir vartojant vaistus, ypač antibiotikus. Jogurtas taip pat stiprina imunitetą, stabdo puvimo procesus žarnyne.
Naudingas tik natūralus jogurtas be cukraus. Jei jogurto galiojimo laikas ilgas, vadinasi, jogurtas pasterizuotas naudojant tokį konservavimo būdą, kuris sunaikina bakterijas. Tokiame jogurte naudingų gyvųjų bakterijų beveik nėra. Užtat kur kas daugiau įvairių priedų.
Soti varškytė
Ji – sotus ir sunkiau virškinamas produktas, todėl daug jos duoti kūdikiui nereikia, užteks 50 g. Tačiau joje daugiau nei piene yra kalcio, fosforo ir kitų mineralų, gerokai mažiau laktozės, vitaminai vykstant gamybos procesui išlieka, o folio rūgšties net padaugėja. Be to, varškėje yra metionino – aminorūgšties, trukdančios riebalams kauptis kepenyse.
Suaugusiesiems skirta varškė kūdikiams netinka, nes joje per daug baltymų, į sudėtį įeina konservantų. Ypač daug alergiją sukeliančių priedų – desertinėje varškėje. Sveikiausios varškės kūdikiui labai nesunku pasigaminti patiems – užvirinkite puodelį pieno, į jį įpilkite puodelį kefyro, kai sutrauks – nuvarvinkite per sietelį, sumaišykite su bananu, ir skanaus!
Išgirtasis ožkos pienas
Jis turi daugiau riebalų ir yra kaloringesnis už karvės pieną. Ožkos ir karvės piene baltymų kiekis panašus, tačiau ožkos pienas lengviau virškinamas, nes baltymų dalelės mažesnės, be to, šiek tiek kitokia ir pagrindinio pieno baltymo – kazeino sudėtis. Nepaisant to, teiginys, kad ožkos pienas nealergizuoja, nėra visiškai teisingas. Pastebėta, kad maždaug 40 proc. karvės pienui alergiškų vaikų lygiai taip pat alergiški ir ožkos pienui. Be to, ožkos piene, palyginti su karvės pienu, daug mažiau geležies, vitaminų.
Žodžio „kaimiškas“ vilionės
Kaimiškas pienas gerokai riebesnis nei pirktinis, todėl gali tikti ne visų mažylių jautriam skrandukui. O jei pienelį pirksime ne iš leidimą prekiauti turinčio (taigi ir higienos sąlygas atitinkančio) ūkininko, o iš nepatikrinto prekeivio, rizikuosime užsikrėsti įvairiomis per karvės ir ožkos pieną perduodamomis ligomis. Vien pažiūrėjus, kaimiško pieno švarumo įvertinti neįmanoma, todėl prieš vartojimą jį būtina pavirinti. Bet virintas pienas netenka daugelio vertingų savybių. Pavyzdžiui, parduotuvėje parduodamame pasterizuotame piene kur kas daugiau vitaminų nei virintame kaimiškame. Tad prasmės duoti mažyliui naminio virinto pieno kaip ir nebelieka.
Konsultavo pediatrė Aurika Jurevičienė
Daugiau apie kitų produktų įvedimą į mažylių racioną rasite čia>>