Norite leisti mažyliui pasmaližiauti? Duokite jam juodo šokolado! Jis skanus ir sveikas, jei, žinoma, jausite saiką.
Konsultuoja specialistas
Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė
Gal ir nežinojote, bet mažylis saldumynus pamėgsta visai ne trejų–ketverių.
Saldumynus vaikai mėgsta nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, nes viskas, kas saldu, jam primena mamos pieną. Tad nors potraukis saldumynams yra įgimtas, teigti, kad vaikai tiesiog gimę valgyti saldainius – negalima.
Nors saldumynai tėvelių akyse „užsitarnavę“ ne pačią geriausią reputaciją, tačiau kai kuriais jų mažylį vis dėlto galima palepinti. Saldumynų atrankos principas panašus į viso kito maisto – ieškokite tokių, kuriuose būtų daugiau natūralių produktų ir mažiau dirbtinių priedų. Vienas iš be reikalo „brokuojamų“ gardėsių yra šokoladas, nes jis pasižymi naudingomis mažųjų organizmui savybėmis. Kita vertus, juo mėgaujantis galioja universali taisyklė – kas per daug, tas nesveika.
Daugiau apie saldumynus vaikams skaitykite čia>>
Kuo šokoladas nuperka?
Malonumo medžiagos. Daugeliui teko patirti jausmą, kai labai norisi kažko, t. y. vieno produkto, o ne kito. Tyrimais nustatyta, kad net 60 proc. žmonių šis maistas yra ne kas kita, kaip šokoladas.
Taigi, šokoladą valgyti tiek suaugusiesiems, tiek mažylims yra malonumas, kurį norisi patirti vis iš naujo. Šis jausmas mokslininkų siejamas su tam tikromis bioaktyviomis medžiagomis, kurios gali pakelti nuotaiką, feniletilaminu ir tiraminu. Iš amino rūgšties triptofano galvos smegenys gamina serotoniną, kuris taip pat teigiamai veikia nuotaiką.
Magnio šaltinis. Kita priežastis, kodėl vaikai net dreba iš nekantrumo kuo greičiau praryti šokolado plytelę, gali būti magnio trūkumas. Žmogaus organizmas neretai primena, kokių maisto medžiagų jam trūksta, todėl ir mažylis gali nesąmoningai rinktis trūkstamų medžiagų turinčius maisto produktus. Trūkstant magnio atsiranda irzlumas, dirglumas, o vaikams sulėtėja augimas. Tai nereiškia, kad magnio trūkumą reikia kompensuoti valgant šokolado tiek, kiek norisi, bet nereikia šio saldumyno visai atsisakyti.
Suteikia energijos. Tikriems nenuoramoms, kurie bėgiodami ir išdykaudami išdegina daug kalorijų, mamos turėtų leisti pasmaližiauti šokolado. Be to, reikia žinoti, kad bėgimo distanciją greičiau nubėgs ne tas vaikas, kuris suvalgė salotos lapą, bet suvalgęs gabalėlį šokolado… Taigi svarbu žinoti gerąsias šokolado savybes ir tinkamai jas išnaudoti. Šokoladas vaikų organizme lengvai virškinamas, todėl jeigu mažylis saikingai juo pasmaguriaus ir nepersivalgys, pavojaus skrandžiui nesukels.
Turtingas antioksidantais. Mokslininkai jau seniai nustatė, kad aplinkoje ir maisto produktuose esantys laisvieji radikalai kenkia organizmui, turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių vėžio rūšių išsivystymui. Laisvųjų radikalų reikia vengti nuo pat vaikystės, nes žalingas jų poveikis kaupiasi ir gali susargdinti vėlesniame amžiuje. Tuo tarpu šokolade esantys antioksidantai polifenoliai (jų yra daug skirtingų) gali pašalinti laisvuosius radikalus. Šio antioksidanto randama tiek kakavos milteliuose, tiek ir pačiame šokolade. Įvairių tyrimų duomenimis, antioksidantų kiekis juodajame ir pieniniame šokolade yra daug didesnis negu vaisiuose ir daržovėse.
Išvirkščioji šokolado pusė
Mažina apetitą. Dauguma vaikų, paragavę šokolado, nebenori valgyti kitokių valgių (pvz., daržovių). Suvalgytas saldumynas organizme greitai suvirškinamas, kraujyje padidėja gliukozės kiekis, todėl dingsta alkio jausmas. Atėjus laikui valgyti rimtą maistą, mažylis tai daryti atsisako, nes nesupranta, kodėl reikia valgyti tuomet, kai nesi alkanas.
Genda dantukai. Nuo šokolado, kaip ir nuo kitų saldumynų, greičiau susidaro dantų ėduonis. Norint to išvengti, galima mažyliui pasiūlyti skanėstą tuoj po pagrindinio patiekalo, kol dantų emalis dar vis apsaugotas ką tik suvalgyto maisto, o ne praėjus porai valandų po valgio.
Sveikesnių alternatyvų receptų įprastiems saldumynams – rasite čia>>
Auga svoris. Reikia atminti, kad nuo šokolado ir kitų saldumynų tunkama – jie turi daug riebalų, gali sutrikdyti medžiagų apykaitos mechanizmą, sukelti mažyliams daug nemalonių pojūčių (pvz., rėmens, pilvo skausmus, pykinimą ir kt.).
Per daug stimuliuoja. Šokolado sudėtyje yra kofeino (100 g šokolado yra 60 mg kofeino). Palyginti: puodelyje arbatos yra 30–60 mg kofeino. Be to, stimuliuojamai veikia jau minėtos nuotaiką keliančios medžiagos – feniletilaminas, teobrominas. Nors vieno ir kito kiekis ir labai mažas, jie vis dėlto aktyvina smegenų veiklą, todėl šokoladą reikia riboti jautriems, labai judriems, pernelyg aktyviems vaikams, be to, būtina vengti šokolado prieš miegą.
Sukelia alergiją. Nors mokslininkai teigia, kad pačiam šokoladui alergiškų vaikų nėra daug, tačiau taip pat teigia, kad alergiją sukelti gali šokolade esančios medžiagos. Pagrindinės jų: pienas, sojos, lecitinas, gluteinas. Kadangi šių medžiagų yra tiek baltajame, tiek juodajame šokolade – alergijos požiūriu jie abu yra vienodai pavojingi. Nepamirkite ir įdarų – jie būna jogurtiniai, grietinėlės, su riešutais, razinomis, o viskam tam vaikas gali būti alergiškas. Tad duodami mažyliui šokolado nepraraskite budrumo ir stebėkite, ar nepasireiškia alerginės reakcijos.
Apie saldumynų poreikį vaikui skaitykite čia>>
Naudojimo instrukcija
- Neduokite šokolado vaikams iki 1 metų.
- 2–3 metų vaikams jo galima duoti 3–4 standartinius atlaužiamus gabaliukus. O 4–6 metų vaikams – normą galima padidinti iki 6–8 tokių gabaliukų.
- Neduokite šokolado vaikams prieš valgį, nes tai mažina apetitą.
- Neduokite šokolado prieš miegą, nes jis veikia stimuliuojamai.
- Ribokite šokoladą jautriems ir labai judriems vaikams.
- Ribokite šokoladą nutukusiems vaikams.
- Grynas šokoladas geriau negu su įdarais, nes turi daugiau teigiamų savybių ir rečiau sukelia alergiją.
- Ribokite, bet neatsisakykite šio vaikų džiaugsmo – šokolado!