Dažnai girdžiu mamas sakant, kad vaikas neropojo, tik šliaužė, arba atvirkščiai. Ar tai normalu? Vaikas turėtų ropoti ar šliaužti? Kineziterapeutės Erikos Jasinauskaitės patarimai.

Kūdikiai vystosi, ir fizinę veiklą atlieka skirtingai, skirtingu laiku, kiekvienas pagal savo augimo ir suvokimo tempą. Šliaužiojimas, kai vaikas guli ant pilvo ir stumiasi tik rankomis, nėra būtinas. Jei šliaužioja – tik pliusas, greičiau stiprėja jo pečių juostos, rankų, nugaros, kaklo, raumenys. Tačiau ropojimas yra būtinas, nes jis turi gilesnę prasmę, ne tik raumenyno stiprinimo.

Kuo svarbus ropojimas?

• stiprėja beveik viso kūno raumenys: rankų, klubų, kojų, pečių, liemens, kaklo:
• vyksta juosmeninės dalies stabilizacija, aktyvinamas pilvo presas:
• vyksta kūno koordinacijos ir pusiausvyros aktyvacija: būna pakelta viena ranka, viena
• koja;
• vyksta pasiruošimas ėjimui, naudojama priešinga ranka, priešinga koja;
• gerinamas ryšys tarp priešingos kūno pusės ir smegenų pusrutulių.

Ką daryti, jeigu vaikas neropoja? Pradėti ropoti! Jeigu vaikas jau ir vaikšto, vis tiek pradėkite ropoti. Griūkite kartu su vaiku ant žemės ir ropokite.

Tebūnie tai jūsų ir vaiko žaidimas – nuropoti iki kambario galo ir paimti kokį daiktą. Tai gali būti tas kelių minučių efektyvus dėmesys vaikui. Net jeigu jau esate suaugęs ir žinote, kad vaikystėje neropojote, ropokite! Įtraukite tai į savo treniruočių programą – kūnas ir smegenys tik padėkos.