Tam būtina valgant sukoncentruoti visą dėmesį į valgymo procesą. Jeigu Jūsų šeimoje nėra nusistovėjusių valgymo įpročių, tai dar galima pataisyti. Patariu, kaip juos nusistatyti.

Kad visi šeimos nariai laikytųsi sutartų valgymo taisyklių, geriausia, visų pirma, kartu susėdus priimti sprendimą, kad nuo šiol valgysite visi kartu prie stalo ir jokiais kitais darbais valgymo metu neužsiimsite. Svarbu, kad priėmus tokį sprendimą visa šeima jo laikytųsi, kad tėvai rodytų vaikams pavyzdį.

Valgymo metu neturėtų būti žiūrimas televizorius, naršoma telefone ar kompiuteryje, kalbama telefonu.

Reikėtų išmokti mėgautis pačia valgymo ceremonija. Ką bevalgytumėte, o ypač jei kalbama apie pusryčių, pietų ar vakarienės patiekalą, darykite tai neskubėdami, malonioje ir ramioje aplinkoje.

Valgymas kartu su šeima ir draugais reiškia kur kas daugiau, nei vien tik maistą lėkštėje. Dalijimasis maistu ir gyvenimo patirtimi padeda visiems, o ypač vaikui pasijusti tvirčiau, atlaikyti fizinius negalavimus, stresą, emocines problemas, patirti daugiau tyro džiaugsmo ir malonumų.

Stalo padengimas, patrauklūs indai, tvarkingas jų išdėstymas – net ir tokios detalės turi svarbos.

Valgyti turite pradėti nuo mėgiamo maisto bei jo kiekio pasirinkimo. Maisto virškinimas prasideda burnoje, taigi, turėtumėte įprasti valgyti po mažai ir lėtai, kąsnis turėtų būti tokio dydžio, kad neišsipūstų žandai, maistas nekristų iš burnos. Burnoje esantis kąsnis turėtų būti gerai sukramtytas ir susimaišęs su seilėmis iki košelės konsistencijos. Tokia apvirškinto maisto košelė patenka į skrandį tolimesniam virškinimui.

Neskubėkite. Sotumo jausmas atsiranda valgant lėtai, po mažai (nuosekliai dirginamas sotumo centras esantis pailgosiose galvos smegenyse), maždaug po 15-20 min. Valgant lėtai, suvalgomas mažesnis maisto kiekis ir dėl to yra mažesnė kūno svorio didėjimo rizika.

Taigi, reikėtų valgyti maloniai tam nusiteikus, neskubant, susičiaupus, neplepėti, nečepsėti, nesiblaškyti, patogiai sėdėti prie stalo, o ne valgyti atsistojus ar atsigulus. Visada prisiminkime: turime baigti valgyti ne tada, kai į maistą nesinori žiūrėti, o tada, kai jaučiamės dar nepilnai pasisotinę.